VGTU docentas sudarė žemėlapį, kas dėsis Lietuvoje po 5 metų: 3 milijonai – tik svajonė

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liks tik svaja – per artimiausius 5-erius metus susitrauksime dar stipriau, neišgelbės situacijos ir Vilnius, kuriam taip pat prognozuojama pesimistinė ateitis.

Tai išsiaiškino Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą.

Gąsdinančius duomenis jis atskleidė siekdamas suprojektuoti ateities Seimo rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapį. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakymu tyrėjas parengė naują Seimo skirstymo į vienmandates apygardas projektą, kuris po nedidelių pakeitimų įsigaliojo ir buvo naudojamas 2016 m. Seimo rinkimuose, o antroji tyrimo dalis – prieš Jūsų akis.

Šį tyrimą pašnekovas ketina pateikti kaip mokslinę publikaciją, tačiau sutiko jo rezultatais pasidalinti ir su DELFI. Dėl gausios apimties tyrimą skaidysime į dvi dalis, tad pirmoji – apie tai, kiek žmonių po penkerių metų gyvens Lietuvoje ir kokie regionai artimiausiu metu labiausiai susitrauks.

3 milijonai liks tik svaja: susitrauksime dar stipriau

„Lyginant su 2017 m. sausio 1 d., Lietuvos statistikos departamento duomenimis, (2,8 mln. gyventojų), net vadovaujantis optimistiniu scenarijumi, Lietuvos gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. turėtų sumažėti maždaug 5,43 proc. (iki 2,6 mln. gyventojų). Tai – tik tyrimo rezultatai, keliant prielaidą, kad 2017–2021 m. demografinės tendencijos bus panašios į 2012–2016 m.

Tikrovėje gyventojų skaičius bus kitoks – labai didelė tikimybė, kad dar mažesnis, nei paskaičiuotas. Regioniniu aspektu, gyventojų kaitos tendencijos išliks gana nevienodos, kartais net priešingos. Tyrimo duomenimis, gyventojų skaičius sparčiai mažės Šiaurės Rytų, o ypač – Šiaurės Lietuvos savivaldybėse“, – patikino R. Tučas.

Anot jo, per penkerius metus daugiau nei dešimtadalio gyventojų neteks ir Pagėgių rajonas (tikėtina, kad jų skaičius sumažės net 14,1 proc.), Kelmės r. (-13,4 proc.), Skuodo r. (-13,2 proc.), Visagino (-13,1 proc.), Joniškio r. (-13,0 proc.), Pakruojo r. (-12,9 proc.), Ignalinos r. (-12,6 proc.), Kupiškio r. (-12,5 proc.), Rokiškio r. (-12,1 proc.), Biržų r. (-11,8 proc.), Pasvalio r. (-11,5 proc.), Akmenės r. (-11,5 proc.), Anykščių r. (-11,5 proc.).

„Šiuose Lietuvos regionuose kiek geresnė situacija bus tik didesnių miestų ir juos supančiose žiedinėse rajonų savivaldybėse, tačiau ir jose gyventojų skaičius mažės: Šiaulių m. (-6,6 proc.) ir Šiaulių r. (-4,7 proc.), Panevėžio m. (-8,5 proc.) ir Panevėžio r. (-5,6 proc.), Mažeikių r. (-7,8 proc.) ir Utenos r. (-9,0 proc.).

Tikėtina, kad sparčiausiai nykstančiuose regionuose esančių didesnių miestų (Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Utenos) gyventojų skaičiaus mažėjimą šiek tiek pristabdys į didesnius miestus persikėlę mažesnių kaimyninių savivaldybių gyventojai, o „žiedinės“ Šiaulių r., Panevėžio r., taip pat Alytaus r. savivaldybės lėčiau trauksis dėl suburbanizacijos proceso – didesnių miestų gyventojų persikėlimo į priemiestines zonas“, – dėstė R. Tučas.

Augs tik du regionai, turi įžvalgų ir Vilniui

Pasak pašnekovo, Lietuvoje išliks tik du regionai: centrinės – pietryčių Lietuvos ir pajūrio. Šiose vietose, tikėtina, gyventojų skaičius mažės gerokai lėčiau ar net augs.

„Kaip ir iki šiol, sparčiausiu gyventojų skaičiaus augimu gerokai išsiskirs Neringos (15,8 proc.), Klaipėdos r. (6,2 proc.) ir Kauno r. (6,1 proc.) savivaldybės. Gyventojų skaičius kol kas dar augs ir Vilniaus miesto (1,8 proc.), Vilniaus rajono (0,1 proc.) savivaldybėse, tačiau augimo tempai bus lėti“, – sakė tyrėjas.

Jis pastebėjo, kad, nors Vilnius šiuo metu yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas, teigiami rezultatai pasiekti dėl vidinės migracijos – miestą nuolatos papildo į jį iš kitų Lietuvos regionų studijuoti atvykstantis ir čia pasiliekantis jaunimas. Tačiau iki šiol Vilnius santykinai (lyginat su kitomis Vidurio Europos, Baltijos regiono valstybių sostinėmis) nebuvo patrauklus imigrantams iš kitų šalių.

„Didelė tikimybė, kad tendencijos artimiausius keletą metų išliks panašios, o neišvengiamai mažėsiantis atvykstančio jaunimo srautas iš kitų Lietuvos savivaldybių stabdys Vilniaus miesto plėtrą. Tad Vilniaus m. sav. gyventojų skaičius kurį laiką dar lėtai augs, vėliau stabilizuosis ar (kas taip pat labai tikėtina) net ims po truputį mažėti“, – įžvelgė R. Tučas.

Gelbėja suburbanizacija ir rekreaciniai ištekliai

Tyrėjo teigimu, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms, per artimiausius penketą metų gyventojų skaičius turėtų stabilizuotis ir Vilniaus rajono savivaldybėje.

„Suburbanizacijos procesas vyks ir toliau – gyventojų skaičius priemiestinėse Vilniaus r. sav. seniūnijose augs, tačiau tą augimą atsvers tuštėjančios Vilniaus r. sav. seniūnijos periferinėje šiaurinėje ir rytinėje savivaldybės dalyse. Be to, Vilniaus suburbanizacijos zona gana plati – apima ne tik didžiąją Vilniaus r. dalį, bet ir nemenkas Trakų r., Elektrėnų savivaldybių dalis. Todėl panaši situacija bus ir Elektrėnų (-4,6 proc.), Trakų r. (-4,8 proc.), Kazlų Rūdos (-7 proc.) ir kt. arčiau Vilniaus ir Kauno esančiose savivaldybėse. Nors prognozuojama, kad gyventojų skaičius šiose savivaldybėse ir toliau mažės, tačiau jų demografinę situaciją gerins gyventojų skaičiaus augimo tendencijos į didmiesčių suburbanizacijos zoną patenkančiose seniūnijose“, – situaciją įvertino pašnekovas.

R. Tučas tikino, kad suburbanizacijos procesai gyventojų skaičiaus mažėjimo tempus kiek pristabdys ir Šiaulių (-4,9 proc.), Panevėžio (-5,6 proc.), Alytaus (-5,7 proc.) rajonų „žiedinėse“ savivaldybėse, o rekreaciniai ištekliai – Palangos m. (-0,7 proc.), Birštono (-5,8 proc.), Druskininkų (-6,7 proc.) savivaldybėse.

Gyventojų skaičius esą ir toliau mažės Lietuvos didmiesčiuose (išskyrus Vilnių): Kaune (-6,3 proc.), Klaipėdoje (-6,5 proc.), Šiauliuose (-6,6 proc.), Panevėžyje (-8,5 proc.), Alytuje (-10,3 proc.).

Sparčiai sumažės darbingų žmonių, daugės pensininkų

„Vertinant gyventojų skaičiaus kaitą skirtingose amžiaus grupėse, taip pat pastebimi ryškūs regioniniai skirtumai. Gyventojų skaičiaus mažėjimas 2017–2021 m. laikotarpyje labai nevienodai paveiks skirtingas gyventojų demografines grupes.

Bendra visai Lietuvai būdinga tendencija – prognozuojamas spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas darbingo amžiaus (15–64 m.) žmonių demografinėje grupėje (-8,76 proc.), kol kas dar dar nedidelis (-0,82 proc.) gyventojų skaičiaus mažėjimas išlaikomo amžiaus vaikų (0–14 m.) demografinėje grupėje ir gyventojų skaičiaus augimas (2,35 proc.) pagyvenusių išlaikomo amžiaus žmonių (65 m. ir daugiau) demografinėje grupėje“, – vardijo tyrėjas.

Pasak R. Tučo, vertinat demografines tendencijas visos Lietuvos mastu, akivaizdu, kad didžiausias nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimas prognozuojamas 15–27 m. ir 38–57 m. amžiaus grupėse, ir tai turės didžiausios įtakos sparčiam darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimui.

„Išaugęs priešpensijinio amžiaus (58–64 m.) nuolatinių gyventojų skaičius nesugebės kompensuoti gerokai sumažėjusio jaunesnio amžiaus darbingų gyventojų skaičiaus“, – įspėjo jis.

Didesnioji dalis tiesiog emigruoja

Gana panašias gyventojų kaitos tendencijas esą iliustruoja ir daugumą Lietuvos savivaldybių atstovaujančios Pasvalio r. sav. demografinės kreivės. Tik jose darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus pokyčiai, ypač – 15–25 m., taip pat – 35–50 m., amžiaus grupėse, dar ryškesni nei vidutiniškai Lietuvoje.

„Jau dabar santykinai didesnis studentiško amžiaus nuolatinių gyventojų skaičius kaimiškose, o dažnai ir didesnių Lietuvos miestų savivaldybėse, yra daugiau formalus. Lietuvoje likęs gyventi kaimiškų savivaldybių studentiško amžiaus jaunimas jau dabar dažniausiai gyvena Lietuvos didmiesčiuose (ypač – Vilniuje) ir tik formaliai savo gyvenamąją vietą deklaruoja tėvų adresu.

Baigę studijas, sukūrę šeimas, sulaukę vaikų 27–30 m. jaunuoliai deklaruoja savo gyvenamą vietą ten, kur iš tiesų gyvena – dažniausiai Lietuvos didmiesčiuose. Tai iliustruoja ir bendrai Lietuvos demografinei tendencijai didžia dalimi priešinga Vilniaus m. sav. demografinė kreivė.

Jei visos Lietuvos mastu ir kaimiškose (o iš esmės – ir kitų didmiesčių) savivaldybėse stebima sparti 27–40 m. amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, tai Vilniuje, atvirkščiai, 27–40 m. gyventojų yra gerokai daugiau nei kitose amžiaus grupėse. Ypač ryškus gyventojų skaičiaus augimo „šuolis“ stebimas 25–30 m. amžiaus demografinėje grupėje. Tiesa, prognozuojama, kad 2022 m. pradžioje jis Vilniuje jau nebus toks ryškus. Taigi, tai puikiai iliustruoja, kur „pradingsta“ bent dalis 25–40 m. amžiaus kitų Lietuvos savivaldybių (ypač – kaimiškų) gyventojų. Bet tai tik mažesnioji dalis, nes didesnioji tiesiog emigruoja“, – pripažino tyrėjas.

2017 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d. (prognozuojama) Vilniaus m. sav. demografinės kreivės ©Rolando Tučo nuotr.

Užfiksavo naują bangą, kuri vis stiprėja

Anot R. Tučo, nors nieko gero nežadančios demografinės tendencijos išryškėjo dar praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai imtas stebėti gana spartus gimusių vaikų skaičiaus mažėjimas (žemiausią lygmenį pasiekė 2002–2006 m., kai kasmet Lietuvoje gimdavo apie 29,5 tūkst. kūdikių), tai – dar tik „pusė bėdos“.

„Šiame šimtmetyje didžiausia Lietuvos demografine, o kartu ir socialine, politine, kultūrine problema tapo itin sparti gyventojų emigracija. Emigracija vyko ir anksčiau, tačiau Lietuvos narystė ES, atsivėrusios darbo rinkos Vakarų šalyse, socialinės ir ekonominės problemos lėmė itin spartų emigracijos augimą.

Intensyviausia emigracija buvo pirmąjį Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Po to kiek aprimo, pradėjo augti grįžtančių į Lietuvą skaičius (reemigracija). Tai kėlė vilčių, kad emigracijos procesas bus suvaldytas ir Lietuvos demografinio nykimo tempai gerokai sulėtės. Tačiau 2015 m. kilo nauja ir pastaruoju metu vis stiprėjanti emigracijos banga“, – dėstė tyrėjas.

Docento teigimu, viena ketvirtoji Lietuvos populiacijos prarandama dėl gyventojų natūraliosios kaitos, o trys ketvirtosios – neigiamo gyventojų migracijos saldo pasekmės.

Tyrimą dar vadina optimistiniu: tikrąją padėtį išduos gyventojų surašymas

„Abejonių nekyla, kad statistinius duomenis patikslins 2021 m. planuojamas visuotinis gyventojų ir būsto surašymas. Panašu, kad 2021 m., kaip ir 2011 m. surašymo metu, vyks savotiškas statistinių duomenų „perkrovimas“, tad surašymo rezultatai gali gerokai pakeisti bendrą vaizdą. Ypač – regioniniu aspektu.

2011 m. gyventojų surašymo patirtis rodo, kad surašymo metu gyventojų Lietuvoje buvo mažiau, nei kad rodė „einamoji“ statistika. Tad šio, tik „einamąja“ statistika paremto tyrimo metu gautą rezultatą galima vadinti optimistiniu“, – aiškino R. Tučas.

Prognozių skaičiavimui tyrime naudoti gyventojų skaičiaus kaitos koeficientai, paskaičiuoti vedant vidurkį iš pastarųjų 5 metų (2012–2016 m.) gyventojų skaičiaus kaitos, atsižvelgiant į koeficientus kiekvienai amžiaus grupei (85 amžiaus grupės) ir kiekvienai savivaldybei (60) atskirai ir darant prielaidą, kad demografinės tendencijos artimiausius 5 metus (2017–2021 m.) išliks panašios, kokios buvo pastaruosius 5 metus (2012–2016 m.).

„Didelė tikimybė, kad tikrovėje gyventojų skaičiaus kaitos tendencijos bus dar spartesnės, nes tikėtina, kad emigracijos tempai 2017–2021 m. laikotarpyje vidutiniškai bus intensyvesni, nei jie buvo 2012–2016 m. laikotarpyje“, – spėjo jis.

Neišmanymas trukdo priimti adekvačius sprendimus

Pasak pašnekovo, tyrimo rezultatų viešinimas šiuo metu yra itin prasmingas, nes negatyvios demografinės tendencijos vis gilėja. Nors jos plačiąja prasme yra žinomos, tačiau detaliau neva vis dar nesuvoktos.

„Akivaizdi procesų gilesnio pažinimo stoka trukdo politikams ir kitiems atsakingiems asmenims priimti adekvačius sprendimus, todėl labai dažnai valdžią atstovaujančių žmonių galvoje gimstančios idėjos (pavyzdžiui, regioninės politikos gairės, emigrantų susigrąžinimo siekis ir pan.) yra gerokai atitrūkę nuo realybės“, – DELFI dėstė R. Tučas.

Jis pripažino visuomet stebėjęsis, kad demografiniuose tyrimuose paprastai apsiribojama praeityje buvusios ir esamos situacijos analize, tačiau vengiama prognozuoti. O jei jau kas ir prognozuoja, tikino, tai susidaro įspūdis, kad po maždaug 30-ies metų Lietuva bus pustuštė.

„Netikiu tokiomis prognozėmis, nes pasaulyje augant gyventojų skaičiui ir daliai jų plūstant į Europą, po 30 metų Lietuvoje galbūt gyvens gerokai daugiau žmonių, nei dabar. Tik svarbu, kokie jie bus. Ar mums svetimi ir jaučiantys priešiškumą, ar draugiški, perėmę mūsų vakarietiškas liberalios demokratijos vertybes“, – svarstė tyrėjas.

Naujos migrantų bangos – neišvengiamos

Anot R. Tučo, jau prieš tūkstančius metų į Europos žemumą bangomis plūdo kitų kraštų žmonės, čia adaptavosi, genai maišėsi su vietos gyventojų ir to rezultatas – mes, europiečiai, lietuviai.

„Naujos migrantų bangos yra neišvengiamos, o, vertinant augančius visuomenės senėjimo rodiklius ir darbo jėgos stygių, netgi pageidautinos. Tik tai turėtų adekvačiai suvokti Europos šalių vyriausybės. Ne kurti beprasmius barjerus, erzinti tuos žmonės ir, galiausiai, išugdyti priešiškumą mums, o apgalvotai juos integruoti, skatinti perimti mūsų kalbas, vertybes, mūsų kultūros bruožus, netgi visą mentalitetą. Štai tokio optimistinio scenarijaus rezultate net ir po šimtmečių išliks Vakarų civilizacija, tik taip išliksime ir mes, lietuviai. Kažkiek pasikeitę, gal net ir išvaizda, bet išlaikę esmines vertybes, svarbiausius kultūros bruožus, kalbą“, – mokė docentas.

Tiesa, pats jis nusprendė gyventojų kaitos rodiklius prognozuoti 5 metams į priekį, nes tai – gerokai patikimiau.

„Aišku, galima bandyti ir 10-čiai metų ir t.t., techniškai tai nėra sudėtinga, tačiau ar rezultatai bus pakankamai tikslūs? Juk net ir 10-ies metų perspektyvoje sunku nuspėti geopolitinį kontekstą. Pavyzdžiui, gal kažkas pasikeis pas mūsų rytų kaimynes? Gal Baltarusija demokratizuosis, atvers sienas? Gal buvę priešininkai taps draugais ir integracijos su Vakarų šalimis siekiančios Baltarusijos, o gal ir Rusijos, prekės pajudės per mūsų uostus? Per 5 metus gal to nenutiks (nepanašu, kad kažkas keistųsi), o per 10 – kas žino, gali“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Daugiau skaitykite https://www.visaginietis.lt/naujienos/diena/pagal-prognozo-visaginas-sumazes-per-14-per-artimiausius-5-metus/

Geriausi Lietuvos Universitetai, Kur Galima Sportuoti

sporto universitetai kur galima boksotis

Išsilavinimas labai svarbus mūsų gyvenimo dalykas. Šiojė straipsnyje, papasakosiu jums kur stoti.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) didžiuojasi vienintelių specializuotų universitetų Lietuvoje, kuris vienija judėjimo ir sporto moksla aštuonerius dešimtmečius. Tyrimai sporto srityje ir susijusiose srityse populiarėja tuo pačiu metu atveria naujas galimybes sėkmingiems absolventams. Tarp LSU absolventų, yra daug išskirtinių mokslininkų, garsū sportininkaų, žymū visuomenės veikėjų pasaulinio garso treneriaų, pasaulio bokso čempionų kurie laimejo bokso čempionatus naudojanti bokso pirštinės pagaminti Lietuvoje. Daug LSU studentų ir absolventų tapo čempionais ir laimėtojus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.

Kauno technologijos universitetas, KTU yra vienas iš didžiausių technologinių universitetų Baltijos šalyse. Garsėjntis savo ryšius su verslo, lyderystės mokslinių tyrimų srityje, lanksčių programų tarpdisciplininių studijų. Mokymo programų: 156 (įskaitant 62 anglų k., 64 bakalauro, 73 magistro ir 19 doktorantūros programos). EUA, CESAER, EUCEN ir kitų tarptautinių organizacijų narys.

Vilniaus verslo kolegija – naujoviškas, tarptautiniu mastu pripažinta aukštojo mokslo institucija, teikiančia galimybę gauti kokybišką Europos aukštąjį mokslą (bakalauro laipsnį) socialinių, humanitarinių ir fizinių mokslų srityje. Kolegijoje, moka kvalifikuoti ekspertai Lietuvos ir užsienio šalių. Visi mokytojai turi bent magistro laipsnį, kai kurie iš jų – mokslininkai, įvairių doktorantūros specialybių, taip pat docento ar profesoriaus laipsnį. Vilniaus verslo kolegija yra pirmoji pagal absolventų įdarbinima tarp Lietuvos kolegijų! Kai kurie absolventai kuria ir plėtoja savo verslą, o kai kurie tęsia mokslus Lietuvos ar užsienio universitetuose ir kolegijose, kiti studentai sportuoja naudojant bokso maišą arba futbolo kamuolis Lietuvos komande .

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) buvo įkurtas 1956 m. VGTU yra vienas iš didžiausių universitetų Lietuvoje, siekiantis lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių technikos ir inžinerijos mokymo ir mokslinių tyrimų. Pagal išorės audito QS Stars standartus, trys universitetų veiklos kategorijos – švietimo, paslaugų ir inovacijos buvo apdovanotas penkiomis žvaigždutėmis. Europos aukštojo mokslo erdvė, aukštos kokybės mokslinius tyrimus laipsnius ir diplomus, tarptautiniu mastu pripažinta anglų kalbos programa.

Vytauto Didžiojo universitetas – Vienas iš labiausiai prestižinių Lietuvos mokymo įstaigų. Universiteto mokslo programos, ypatingas demesis skiriamas humanitariniams mokslams. Jis turi modernią infrastruktūrą, salių, kompiuterių klasėse, laboratorijose, bibliotekojė, sporto įrenginių. 95% universiteto teritorijojė veikia Wi-Fi. Švietimo įstaigos struktūrojė veikia 10 fakultetų. Studentams sukonstravo 3 bendrabučius, ten daugiau nei 900 vietų. Siūloma mokytis pagal 51 bakalauro ir 55 magistrantūros programų, įskaitant anglų ir rusų kalbomis. Be to, universitetė, yra daugiau nei 30 intensyvių kalbos kursų.

Kauno jaunimo dienos 2017

Šių metų rugsėjo 17 dieną startos jau tradiciniu tapęs renginys – „Kauno jaunimo
dienos 2017“. Renginio metu dalyviai galėjo dalyvauti įvairiose paskaitose apie verslo kūrimą,
pasiklausyti sėkmės istorijų, dalyvauti orientacinėse varžybose, susipažinti su kitų jaunimo
organizacijų veiklomis ir be abejo sudalyvauti Kauno miesto jaunimo apdovanojimuose,
kuriuose pagerbti labiausiai laikinosios sostinės jaunimui nusipelnę žmonės.

Galėjo mėgautis ne kasdien matoma balionu jūra, besitiesiančia nuo Soboro iki Kauno teismo rūmų.
Kiek įsidienojus prasidėjo renginiai: Jaunimo darbo centras surengė seminarą, Kauno Technologijos
Universiteto Studentų atstovybė siūlė įvairius renginius „Statybninkų dienoms“ paminėti, Kauno
mokinių savivaldų informavimo centras organizavo orientacines varžybas, o A.C.Patria pristatė
savanorystės programą.

Dieną vainikas vienas svarbiausių ir auktualiausių renginių Kauno miesto
jaunimo apdovanojimai paskaitų, „Miegantys drambliai“ siūlė bandomają laipiojimo treniruotę, o Korp! Neo-Lithuania kartu
su „Romuva“ kino teatru dovanojo filmo „Trispalvis“ peržiūra su režisieriumi V.V. Landsbergiu,
vėliau E. Sirvidytės koncertą.

Trečiają dieną pradėjo Nevyriausybinių organizacijų mugė , o uždarė Laisvės alėjoje vykęs renginys „Šviesi naktis“.
centras surengė tradicinė studentų regata, skirta mero taurei laimėt. Apdovanojus visus dalyvius,
nuaidėjo šventinis koncertas „Kartu mylime Kauną“, kuris užbaigė beveik savaitę trukusias Jaunimo
dienas. Scenoje publiką kaitino „AC/DC tribute“, „Neteisėtai padaryti“, Kauno studentiškas choras
bei „Liūdni slibinai“.

Jaunimo dienos miestiečius pasitiko ankstyvą trečiadienio rytą. Laisvės alėjos svečiai
Įsibėgėjusios Jaunimo dienos ketvirtadienio popietę atnešė keletą
Jaunimo dienom keliaujant į pabaigą šeštadienio popietę Nemune KTU Sporto.

Europrotai Kaune

Protų kovų tipo projektas “Europrotai” Kaune, startuos balandžio 1 d. 2018  restorane “Bernelių užeiga” (K. Donelaičio g.11). Prieš 3 metus prasidėjęs projektas jau 4 sezonus vyko ~43 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Edinburge, Briuselyje ir Kembridže.  Šiais metais tuo pačiu laiku “Europrotai” vyks 3 miestuose: Kaune, Klaipėdoje ir Marijampolėje.

Nepraleiskite galimybės sudalyvauti 🙂

europrotai

Žaidimo  taisyklės

  1. Turnyre gali žaisti tik žaidimo vedėjo užregistruotos komandos. Registruojantis reikia nurodyti komandos pavadinimą ir komandos narių skaičių, kapitono kontaktinius duomenis.
  2. Komandą sudaro nuo 4 iki 6 žmonių. Jei komandoje daugiau nei 6 nariai, už kiekvieną papildomą narį iš komandos bendros taškų sąskaitos minusuojama po 1 tašką.
  3. Už teisingą atsakymą į vieną klausimą komanda gauna 1 tašką. Už pusę teisingo atsakymo komanda gauna 0,5 taško. Už neteisingą atsakymą komanda taškų negauna. Didesnis taškų skaidymas nėra rekomenduojamas, nebent tai objektyviai leidžia padaryti klausimas ir jo atsakymas.
  4. Turnyrą laimi ta komanda, kuri surenka daugiausiai taškų. Jei dvi ar daugiau komandų surenka vienodai taškų, aukštesnę vietą užima paskutiniame ture geriau pasirodžiusi komanda. Jei komandos paskutiniame etape surinko vienodai taškų, tuomet aukštesnę vietą užima komanda, surinkusi daugiau taškų priešpaskutiniame turnyre ir taip toliau. Jei visų turų metų komandos surinko identišką kiekį taškų, metami burtai.
  5. Žaidimo vedėjas veda bendrą 4 „Europrotų“  žaidimų įskaitą. Komanda, kuri surenka daugiausiai taškų per visus 4 žaidimus, tampa 2015 m. „Europrotų“ Kaune nugalėtoja.
  6. Komanda tuo pačiu pavadinimu gali žaisti kitame „Europrotų“ turnyre, jei jos sudėtyje yra bent du žaidėjai, dalyvavę tos komandos sudėtyje praeitame turnyre.
  7. Žaidimo metu draudžiama atsakymams surasti naudotis telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis, kompiuteriais, literatūra, papildomais užrašais, nusižiūrėti nuo kitų komandų. Šią taisyklę pažeidusi komanda žaidimo vedėjo sprendimu gali būti diskvalifikuota iš turnyro.
  8. Žaidimo vedėjas visada teisus.
  9. Jei žaidimo vedėjas neteisus, žiūrėkite taisyklę nr. 9.

Verslo Kolegijos

verslo kolegija

LVK (Latvijos verslo kolegija) – tai tarptautinė akredituota aukštojo mokslo įstaiga. Mes siūlome įgyti tarptautiniu mastu pripažintą aukštąjį išsilavinimą ir šiuolaikinę profesiją vos per du metus, studijuojant lietuvių ar anglų kalbomis. Stojamieji egzaminai nėra numatyti.

Nuotolinės studijos lietuvių ar anglų kalba

Latvijos verslo kolegija siūlo studijas dieniniame, vakariniame, neakivaizdiniame skyriuose, o taip pat nuotolines studijas. Studentas gali pasirinkti nuotolinį mokymąsi lietuvių ar anglų kalbomis pagal bet kurią kolegijos siūlomą programą!

Nuotolinės studijos – visų pirma, tai studijos distanciniu būdu. Jums nereikia važiuoti į studijų vietą, gaišti laiką ir leisti pinigus. Jums reikės tik kompiuterio su interneto prieiga.

Nuotolinis mokymas vykdomas bet kurioje Jums patogioje vietoje ir bet kuriuo patogiu laiku. Jūs nesate priklausomas nuo paskaitų tvarkaraščio, mokslo grupių ir kitų dieninėms studijoms būdingų atributų, savarankiškai paskirstote užsiėmimų intensyvumą. Besimokant šia studijų forma galima įgyti aukštąjį išsilavinimą pagal visas tarptautines akredituotas Latvijos verslo kolegijos programas.

Pažangios aukštosios mokyklos siekia aktyviai naudoti informacines technologijas, tačiau aukštuoju dėstymo pilotažu yra laikomas mokymas nuotoliniu būdu. Latvijos verslo kolegijoje studijos yra organizuotos taip, kad net nepatyręs kompiuterio naudotojas gali sėkmingai studijuoti nuotoliniu būdu.

Mokymosi procese svarbiausia – rezultatas. Daug svarbiau yra ko išmoko absolventas, nei tai, kur jis buvo mokymosi metu. Nuotolinėse studijose mes naudojame savo aukštojo išsilavinimo programas, turinčias tarptautinį akreditavimą. Studentas prisijungia prie nuotolinių studijų sistemos LVK – Moodle su savo slaptažodžiu. Ten vyksta informacijos apsikeitimas tarp studentų ir LVK dėstytojų. Viskas yra organizuota maksimaliai aiškiai ir suprantamai. Stojant į kolegijos nuotolinių studijų skyrių Jums nereikia rūpintis, kad kažkas bus neaišku. Jūs visada galėsite užduoti klausimą ir gausite išsamų bei aiškų atsakymą.

Kaip vyksta mokymosi procesas?

Semestro pradžioje studentas gauna studijų medžiagą – visą reikalingą informaciją, praktines užduotis, savikontrolės klausimus ir rekomenduojamos literatūros sąrašą, o taip pat prieigą prie kitos studijų medžiagos. Yra teikiamos tiesioginės online konsultacijos, o be konsultacijų dėstytojai taip pat ragina studentus užduoti klausimus raštu.

Vyksta nuolatinis bendravimas – studentai gauna užduotis, siunčia dėstytojams atsakymus, gauna pažymius ir komentarus, studentams vėl kyla klausimai ir t.t.

Latvijos verslo kolegijos personalas rūpinasi, kad studentai nepatirtų nepatogumų dirbdami su nuotolinio mokymosi sistema. Taip pat mes esame pasirengę atsakyti į bet kurį studento klausimą, kuris jam iškiltų mokymosi procese.

Egzaminai taip pat vyksta nuotoliniu būdu – naudojant interneto kamera. Nuotolinių studijų skyriaus studentai neturi jaustis atskirti nuo kitų studentų, mes turime būti vieningu kolektyvu, kuriame, jei kažkas neaišku, visada galima užduoti klausimą ir gauti išsamų ir suprantamą atsakymą, kur galima dalyvauti studentiškame gyvenime. Vienu metu su jumis nuotoliniu būdu mokosi ir kiti studentai. Jūs turite galimybe pasidalinti patirtimi, paklausti patarimo arba aptarti ginčytinus klausimus mūsų vidiniame forume. Nuotolinių studijų skyriuje mes siekiame sukurti tokią pat atmosferą, kuri viešpatauja dieniniuose mūsų kolegijos skyriuose. Šiuo atveju mes faktiškai stengiamės sumažinti iki minimumo tokį faktorių, kaip atstumas.

Latvijos verslo kolegijos nuotolinio skyriaus studentai gali pereiti į bet kurį kitą LVK skyrių, taip pat kartais dieninio ar kitų skyrių studentai pereina į nuotolinių studijų skyrių. Tai studentų teisė, ir čia nėra apribojimų.

Nuotolinės studijos Latvijos verslo kolegijoje suteikia realias ir kokybiškas žinias bei visiškai realų valstybinį profesionalaus 1 lygio aukštojo mokslo diplomą. Studijų trukmė – 2,5 metų. Nuotolinės studijos atitinka Europos aukštojo mokslo standartų reikalavimus. Gautų žinių apimtis – 80 kreditų, taip pat kaip ir dieniniame, vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose.

Papildomas kvietimas į seminarą „CrissCross Transnational – A Youth Seminar exploring Structured Dialogue proposals in 2018“

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra skelbia papildomą kvietimą į seminarą „CrissCross Transnational – A Youth Seminar exploring Structured Dialogue proposals in 2013“ , kuris vyks 2018 m. gegužės 22-27 d. Airijoje
Seminaras yra orientuotas į yra jaunus žmones (18-23 m. amažiaus), kurie užimą lyderiaujančią poziciją savo organizacijoje, ir galimybę motyvuoti kitus jaunus žmones gilintis į struktūrinį dialogą savo jaunimo grupėse.
Anketą reikia užpildyti iki balandžio 11 d.

NACIONALINĖS AGENTŪROS INFORMACIJA: 

Registracija į šį renginį vyko per SALTO sistemą. Šiuo metu  vykdoma papildoma, offline regsitracija.
Užpildykite anketą ir atsiųskite el.paštu egle@jtba.lt ne vėliau kaip iki balandžio 11 d. Anketos dokumento pavadinime pridėkite savo vardą ir pavardę (pvz., anketa_crisscross_Egle Venckute).
Išsamų aprašymą anglų kalba čia.

Dalyvių atranka:

Dalyviai atrenkami pagal dalyvavimo anketoje pateikiamą informaciją, atsižvelgiant į dalyvio profilį, motyvaciją dalyvauti ir suteikti grįžtamąjį ryšį savo organizacijai, ES programai „Veiklus jaunimas”, taip pat į ankstesnius dalyvavimus panašaus pobūdžio renginiuose.

Pagrindiniai kriterijai (pagal reikšmingumą): 
1) asmens profilio atitikimas renginiui; 
2) asmuo yra iš prioritetinio Agentūros regiono*; 
3) asmuo nėra dalyvavęs tarptautiniuose renginiuose. 
Vienam renginiui rekomenduojame deleguoti ne daugiau nei po vieną asmenį nuo organizacijos.

*Tinkamiems kandidatams pagal profilį pirmenybė teikiama pagal jų gyvenamosios vietos/organizacijos savivaldybes. 2013 metų prioritetinės savivaldybės: Alytaus r., Birštono, Kaišiadorių r., Neringos, Palangos m., Šilutės r., Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Joniškio r., Jurbarko r., Pagėgių bei Molėtų r.

 

Kelionės išlaidos: Dalyvių apgyvendinimo, maitinimo ir programos išlaidomis rūpinasi organizatoriai. Atrinktų dalyvių tarptautinės kelionės iš Lietuvos ir atgal* bei sveikatos draudimo išlaidas finansuos Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. 

 

*dalyvių iš kitų šalių, net jei dalyvis joje tik laikinai, Agentūra nesiunčia. Pildydami anketą prašome turėti omenyje, kad dalyviai siunčiami tik iš Lietuvos. 

 

Dalyvių siuntimo į renginį tvarka: Atrinkus dalyvius, dalyviai el.paštu gauna organizatorių laišką anglų kalba apie atrinkimą į mokymo kursus. Tik po šio laiško, maždaug per savaitę iš Lietuvos siunčiami dalyviai sulaukia informuojančio el. laiško iš Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JTBA), kuriame detaliau aprašoma dalyvių siuntimo tvarka ir pradedamos su siuntimu susijusios procedūros. Dalyviai kviečiami pasirašyti sutartį su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ir nusipirkti bilietus, kurie vėliau bus kompensuojami JTBA. Kilus klausimams, kreipkitės į projektų koordinatorę Eglę Venckutę, el. p. egle@jtba.lt, tel. 5 2497003.

Įvyko 34-oji LiJOT Asamblėja

Šį savaitgalį, balandžio 13-14 d., Druskininkuose įvyko eilinė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėja, kurioje susirinko beveik 80 jaunimo organizacijų atstovų. Asamblėjos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius M. Kuliavas, kurie džiaugėsi jaunimo įsitraukimu į visuomenei ir valstybei svarbių klausimų sprendimo procesus bei linkėjo konstruktyvių diskusijų, sėkmingo bendradarbiavimo ir neišsenkančio entuziazmo.

34-osios LiJOT Asamblėjos metu delegatai darbo grupėse svarstė 4 Asamblėjai teiktus dokumentus, iš kurių trys buvo priimti: pozicija dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai jaunimo politikos srityje, pozicija dėl Lietuvos istorinių tautinių simbolių apsaugos (nepriimta), rezoliucija dėl neformaliojo ugdymo įgyvendinimo Lietuvos savivaldybėse, rezoliucija dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje. Taip pat Asamblėjai buvo teikti ir tvirtinami LiJOT Valdybos ir Kontrolės komisijos parengti Įstatų bei Asamblėjos reglamento pakeitimai.

Norime pasidžiaugti, kad LiJOT Narių gretas papildė dvi naujos Stebėtojos – Kauno rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apvalusis stalas” ir paramos fondas „Jaunimo linija“. Asamblėjos metu buvo atnaujinta LiJOT Valdybos, Kontrolės komisijos bei Jaunimo reikalų tarybos sudėtis. Į Valdybą išrinkti: A. Batulevičienė (vienerių metų kadencijai) (Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga „Apskritas stalas”), E. Sinkevičiūtė (Lietuvos skautija), J. Morkūnas (Jaunimo organizacija DARBAS), M. Gardauskaitė (Jaunųjų konservatorių lyga), V. Kumpis (Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“). Taip pat patvirtinti šie Kontrolės komisijos nariai: A. Sinevičius (Lietuvos šaulių sąjunga), K. Krasauskas (ELSA Lietuva), O. Beriozovas (Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyrius), S. Šeškis (Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“), V. Sabalys (ELSA Lietuva). Ir į LiJOT deleguojamų JRT narių pozicijas buvo išrinkti: A. Ramanauskas (Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“), A. Trimonytė (Zarasų rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“), J. Ignatavičius (Jaunųjų konservatorių lyga), M. Jurgutis (Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“), V. Eidėnas (Lietuvos moksleivių sąjunga).

Kviečiame į Europos egzaminą!

Europos egzaminas – nuo 2010 m. rengiamas nacionalinis žinių apie Europą konkursas, kuriame jėgas kviečiami išmėginti moksleiviai, studentai ir visi norintieji. Egzaminas vyksta gegužės mėnesį ir yra skirtas paminėti Europos dieną. Konkurso dalyviai turi galimybę išmėginti savo žinias, atsakydami į įvairius klausimus apie ES istoriją, institucijas, kultūrą, kalbas bei kitas temas. Kasmet Europos egzamine dalyvauja daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

2018 m. gegužės 9 d., Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai išvakarėse, jau ketvirtą kartą vyks „Europos egzaminas“. Egzaminą organizuoti kviečiamos mokyklos, viešojo ir privataus sektorių įmonės, nevyriausybinės organizacijos (NVO), aukštosios mokyklos. Visi norintys gyventojai savo žinias apie Europos Sąjungą galės pasitikrinti internetu. 

„Europos egzamino“ dalyviai turės atsakyti į įvairaus sudėtingumo klausimus, susijusius su ES raida, veikimu, valstybėmis narėmis, politika ir aktualijomis. Dalis klausimų bus susiję su Europos piliečių teisėmis ir pareigomis (2013-ieji yra Europos piliečių metai) ir artėjančiu Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai.

Kviečiame susipažinti su taisyklėmis ir dalyvauti! 

Video apie Europos egzaminą.

2018 m. „Europos egzamino“ kalendorius

2018-05-01. „Europos egzamino“ vykdytojų registracijos pabaiga. 

2018-05-06–2013-05-12. „Europos egzaminas“ internetu: visi savo žinias pasitikrinti kviečiami Facebook puslapyje ir www.pazinkeuropa.lt.

2018-05-08. „Europos egzamino“ klausimų pateikimas egzamino koordinatoriams mokyklose, kitose organizacijose.

2018-05-09. Konkurso „Europos egzaminas“ nacionalinis turas. Mokyklose paaiškėja II turo dalyviai. Kitose organizacijose paaiškėja ir apdovanojami konkurso nugalėtojai.

2018-05-10. Geriausiai „Europos egzaminą“ išsprendusio moksleivio registracija į II turą. Mokytojų užregistruoti geriausiai Europos egzaminą išsprendę moksleiviai į savo el. pašto dėžutes gauna prisijungimo duomenis II egzamino turui.

2018-05-13. Konkurso „Europos egzaminas“ II-asis turas internete. Moksleiviai sprendžia egzaminą nuo 13 iki 15 val.

2018-05-14. Paskelbiami „Europos egzamino“ finalo dalyviai (geriausiai užduotis II ture išsprendę moksleiviai, jų mokytojai ir geriausiai testą Facebook puslapyje išsprendę dalyviai).

2018-05-17. Konkurso „Europos egzaminas“ finalas Vilniuje, „Europos namuose“ (Gedimino pr. 16). Nugalėtojų apdovanojimas.

Čia galite susipažinti su medžiaga, skirta pasiruošti egzaminui.

„Europos egzaminą“ organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Projekto partneriai – LR Švietimo ir moksloUžsienio reikalų ministerijos, Europe Direct informacijos centraiJaunimo Europos komandaUgdymo plėtotės centras ir viešosios bibliotekos. Informaciniai projekto partneriai – LRT ir 15min.  

Verslo taryba pritaria Kauno jaunimo centro idėjai

Verslo tarybos darnios plėtros ekspertų grupės inicijuotas klausimas dėl Kauno jaunimo centro steigimo sulaukė pozityvių vertinimų. Patariamosios institucijos prie miesto savivaldybės nariai entuziastingai palaikė miesto jaunimo iniciatyvą, pateikė racionalių patarimų, bet ir neleido skrajoti padebesiais.

Kauno jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkas Mantas Jurgutis pristatė ambicingą jaunimo projektą, kuriuo siekiama didinti tiek studijuojančio, tiek vadinamojo „gatvės“ jaunimo užimtumą, jaunų žmonių verslumą, savanorystę, norima plėtoti kultūrinę, šviečiamąją veiklą ir kt. Centre veiktų multifunkcinis nevyriausybinių organizacijų biuras, atviro darbo su jaunimu erdvė, vyktų susitikimai, konferencijos, būtų įkurti jaunimo svečių namai, iš kurių tikimasi uždirbti lėšų komplekso išlaikymui. Tam reiktų maždaug 750 kv. m ploto pastato.

Verslo tarybos narys, Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis naująją idėją vertino kaip labai pozityvią, patrauklią, greitai besivystančią.

Sveikindamas jaunimo ambicijas, rūmų viceprezidentas Mečislovas Rondomanskas domėjosi, ar panašūs centrai jau veikia kituose miestuose, kokia užsienio šalių geroji patirtis. Jo nuomone, reikia paraginti, kad prie šio centro veiklos prisijungtų universitetai.
Pasak M. Jurgučio, jaunimo centrus yra įsteigę dauguma Lietuvos miestų. Nors Kaunas būtų vienas iš paskutinių, tačiau dėl to turi šansą padaryti jį geriausią.

Esminis klausimas – kur jaunimo centras galėtų įsikurti? Susitikimo metu minėta ir Sporto halė, ir „Romuvos“ kino teatras, ir tuštėjančios miesto mokyklos, ir dabar apleisti pastatai.

Verslo atstovai klausė, kiek reikės investicijų pritaikyti patalpas centro veiklai, iš kur bus gauti būtini pinigai – siūlė idėją nagrinėti kaip verslo projektą.

Verslo taryboje svarstytas antras klausimas – dėl paramos Nacionalinei moksleivių akademijai. Tai unikali papildomo ugdymo institucija, skirta gabiems Lietuvos vaikams. Devintus metus veikiančioje akademijoje šiemet mokosi daugiau kaip 400 talentingiausių vaikų iš įvairių Lietuvos kampelių. Iš jų kauniečių – apie 70.

Pasak akademijos direktoriaus Leono Narkevičiaus, dėl įvairių priežasčių pastaraisiais metais nutrūko kai kurių verslo įmonių parama, todėl susiduriama su problemomis organizuojant gabių vaikų vasaros sesijas, išvykstant jiems mokytis į užsienį laimėjus konkursus ir pan. Verslo taryboje diskutuota, kokiais būdais būtų galima padėti talentingiems vaikams., t.y. investuoti į ateitį.

KJOSAS apklausa

Š.m. gegužės 14d. vyko neformalus KJOSAS susitikimas su nariais, kurio metu buvo pristatyta jaunimo centro Kauno mieste situacija bei Kauno miesto jaunimo politikos strategija 2013-2019m.. Jaunimo reikalų koordinatorė Margarita Navickaitė informavo organizacijų narius apie sutarčių, dėl konkursą laimėjusių jaunimo projektų, pasirašymą. Taip pat susitikimo metu buvo kalbama apie KJOSAS ir organizacijų-narių komunikaciją. Siekiant dar geriau pažinti ir suprasti organizacijų poreikius vykdoma apklausa, kurią prašome visų organizacijų atstovus užpildyti iki birželio 5d.

KJOSAS narių veiklų apklausa

Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas” vykdo apklausą apie savo narių veiklas ir kviečia užpildyti anketą. Norėdami efektyviau atstovauti savo narius, norime sužinoti apie pagrindines Jūsų veiklas, pasidomėti Jūsų informacijos sklaidos vietomis ir išgirsti su kokiomis problemomis susiduriate.
Pildydami anketą užtruksite ne ilgiau kaip 7 minutes.KJOSAS valdyba ir savanoriai
* Required
Organizacijos pavadinimas *

Anketą pildžiuso asmens vardas ir pavardė *

Įvardinkite buvusius šių metų renginius ir trumpai juos apibūdinkite *

Įvardinkite vykdomus ir būsimus projektus/renginius *

Kokius pagrindinius informacijos sklaidos šaltinius naudojote? *
Trumpai parašykite, kur skelbiate savo veiklą, kviečiate į renginius

Ar esate patenkinti KJOSAS jums suteikiama informacija? *
Jei ne, kokią informaciją pageidautumėte gauti

Kuriuos iš šių informacijos skleidimo būdų naudotumėte savo organizacijai ar renginiams pristatyti? *
  •  
Ar jaučiate poreikį mokymams/seminarams? *
Jei taip, įvardykite temas, kuriomis norėtumėte suorganizuotų mokymų

Kaip dažnai turėtų vykti vadovų klubo susitikimai? *
Kokiomis temomis turėtų vykti paskaitos/darbo grupės ir t.t. Vasaros akademijos metu? *
Tradicinė KJOSAS Vasaros akademija vyks rugpjūčio 31d. – rugsėjo 1d.

Vieta papildomies pastebėjimams, komentarams

Čia prašome pateikti žmogaus atsakingo už informacijos sklaidą Jūsų organizacijoje kontaktus (RsV) *
Vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas

Čia prašome pateikti pirmininko/prezidento ar kito vadovaujančios asmens kontaktus *
Pareigos, vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas
Čia prašome pateikti pirmininko/prezidento ar kito vadovaujančios asmens kontaktus *
Pareigos, vardas, pavardė, telefono numeris, el. paštas